Kaip aš nustojau ieškoti laimės. O gal tai diena kai atradau? 🤔

Kaip aš nustojau ieškoti laimės. O gal tai diena kai atradau? 🤔
-Jei but’ti pardavimai visada tave tenkintų ar jaustumeisi laiminga ir pilnavertiška? 
-Greičiausiai nesėdėčiau "rankų sudėjusi" ir pradėčiau konkuruoti su stipresniais prekių ženklais. O galiausiai grįžčiau į pradinę "nepasitenkinimų karuselę", kurioje pardavimai būtų per maži. Nepakankami naujam standartui. Žinai, apetitas auga bevalgant.
-Tai problema ne per maži pardavimai, nes jeigu jie taptų ilgainiui pakankami, po  kurio laiko, Tau jie būtų vis vien per maži. Tuomet, kaip NAUJAI įvardintum savo problemą?
-Matydama mažus pardavimus jaučiuosi absoliuti nevykelė, kuri nesugeba daryti jai pavestų darbų. Nu kyla klausimas Kodėl pardavimai yra susiję su mano savivertės jausmu?
-Gerai, tuomet kas vaikystėje tave skatindavo pagyrimu ir/ar pinigine premija? Ar prisimeni kitokį skatinimo būdą?
-Na vaikystėje tėtis visuomet pagirdavo už gerą pažymį. Ir būdavau baudžiama už blogą, nesvarbu kokios jo atsiradimo priežastys. Tai nori pasakyt, kad dabar jau grįžtam į vaikystę?
-Vaikystėje tavo savivertė priklausė nuo pažymio. Esi gera, kol geri pažymiai. Dabar atskaitos taškas tapo “pinigai”, pinigai atkeliauja per pardavimus. Automatiškai pardavimai prilyginami tavo savivertei. Kaip naujai įsivardintum klausimą?
-Akivaizdu, kad norėčiau sugebėti savarankiškai įvertinti save ir tapčiau savo savivertės įvertinto jas. Tuomet Kaip pajausti savivertę, kuri nereikalautų autoritetų (ankščiau tai būdavo tėvai, dabar darbdaviai, draugai) patvirtinimo. Aš noriu būti savarankiška vertindama save.. 
-Vadinasi, autoritetas turi būti Tavo viduje? Kas tau yra autoritetas?
Autoritetas man yra žmogus, kuris susikūrė veiklą iš hobio. Laisvai deliojasi savo grafiką, buria aplink save žmones ir yra atviras naujoms idėjoms. Užtikrintas savo paties požiūryje, bet lengvai integruoja ir ateinančius pokyčius. Pilnai save apsirūpina tiek finansiškai, tiek geba sukurti įdomią ir augti skatinantį gyvenimo būdą. 
- O ką tu turi daryti, kad būtum sau autoritetas?
-Pirmiausia, turėčiau suprasti, kad mano kuriama veikla yra tiek pat prasminga, kiek veiksmai “darbai”, kuriuos privalau atlikti. Dabar visuomet sumokėti mokesčius ir padaryti kitus BŪTINUS darbus atkeliauja į pirmą vietą. O kūrybinė veikla man yra “laiko švaistymas”. Tam, kad jauščiausi pilnavertiška, sakyčiau, kad turėčiau integruoti abi dalis. Jos negali viena kitos pakeisti. Nesitikėti, kad kūrybinė veikla neš man pinigus ir priimti sąmoningai, kad laikas, skirtas būtiniems darbam mane aprūpina finansiškai- resursais. 
O kas nutiktų jei intuityviai veiklai skirtum tiek pat laiko, kiek skiri “būtiniems” darbams?
BAIMĖ, kad mėgiama veikla negeneruos pardavimų… , jei skirsiu visą energiją megiamai veiklai, negalėsiu generuoti pajamų, tada nebus resursų vykdyti kūrybinę veiklą.
- Įvardink dvi konfliktuojančias puses?
konfliktuojančias?
Kai turi rinktis arba- arba. Ir pasirinkus vieną nukenčia kitas. Pavyzdys: siekiu sulieknėti, bet labai noriu pyrago prie kavos. Negaliu ir valgyti torto, ir lieknėti. Turiu pasirinkti prioritetą.
Aii easy.. Yra techniniai darbai, kurie realiai generuoja pajamas  ir yra kūrybinis polėkis, tarytum hobis. O aš esu viena. Ir jaučiu kaltę, kai skiriu dėmesį kūrybinei daliai, nes tai tolygu žaidimui ir negeneruoja tiesioginių pajamų. Arba išgyvenu emocinį nepasitenkinimą, kai darau vien reklamas ir moku mokesčius.   Jie tarpusavyje rimtai konfliktuoja!
- Trumpiau, nesusiderina emocinis polėkis ir racionalumas?
BŪTENT. Ir?
Dabar matai, kad įvertinimas atėjo per tėtį, racionalią dalį, kurią dabar laikai pardavimais. Tavo kūrybinis polėkis yra priskiriamas vaiko rolėje, “ ką suaugęs žmogus laiko “žaidimu”- įvertinama pinigais.
Tad pasirinkus vieną ar kitą veiklą aš nebūsiu pilnai patenkinta?
Kaip dabar vertintum šitą situaciją?
Negaliu mėtytis nuo vieno prie kito, nes tai ilgainiui atsibos. Manau, kad turiu kiek įmanoma integruoti abi savo dalis, negalvojant kaip vieną išstumti. Kol darysiu techninį darbą aiškiai suvokti, kad užsitarnauju “vertinimą”, kuris yra man reikalingas. Įsivesti kūrybinę sesiją, kuri patenkintu mano neracionaliąją pusę ir ši nekeršytų atimdama pajamas.
- išvada?
Nesitikėti, kad atrasiu aukso viduriuką, o priimti, suprasti, jog konfliktuojanti dalis kažkiek apie save primins visuomet.
Tai yra tavo žingsnis iš karuselės.. Prisijunk prie žmonių, nustojusių ieškoti laimės. O gal taip jie bus vieninteliai, kurie atras?